Už Merkinės Nemunas savo verpetais apsukęs Pastraujo salą , teka į vakarus. Jo dešinėje Maksimonių, o kairėje – Jonionių kaimas, beveik vienas priešais kitą. Kaip tik po jų stačiuose ir apgriuvusiuose Nemuno krantuose kyšo seni paskutinio tarpledynmečio veiklos dariniai. Kairiajame krante- Didžioji Jonionių arba Kiškeliuškės griova, keliatas atodangų kairiajame ir dešiniajame Nemuno krantuose,pasroviui ir prieš srovę nuo jos.
Nesunku įsitikinti, kad atodangų apačioje yra labai kietas pilkai rudas priemolis (priešpaskutinio arba riso apledėjimo). Viršum jo, kaip ant kokio pamato, slūgso įdomios tarpledynmečio sąnašos: įvairiagrūdis smėlis, juostuotas molis, pagaliau sapropelis ir dumblingas molis, dumblas. Sąnašose randama daug įvairių augalų lapų, sėklų, kankorėžių, žiedadulkių ir sporų. Visą šitą kompleksą užkloja jau Nemuno vandens suneštos terasinės smėlingos nuosėdos.Šiandien pro šias atodangas srovena Nemunas, tačiau prieš 80-120 tūkst. metų, paskutiniame tarpledynmetyje, čia bangavo apie pusės kilometro dydžio ežeras.
Seniausiai aprašyta yra Jonionių 4-oji atodanga, esanti kairiajame Nemuno krante 250m prieš srovę nuo Didžiosios Jonionių griovos.