Mūsų sodybą rasti nesunku, jeigu mėgstate pasivaikščioti. Nuo Merkinės rotušės – tik geras pusvalandžiukas kelio dešine Nemuno pakrantės puse į vakarus. Šiek tiek pasileidę Seinų gatve žemyn, už posūkio rasite jauną pušyną. Tai Baltasis kalnas, kurio viršuje ant Nemuno kranto iškilo naujas apžvalgos bokštas, atveriantis puikius vaizdus į Pastraujo salą, slėnį ir pačią Merkinę.
Nusileidžiame nuo Baltojo kalno i Straujos slėnį. Pievose dar kartais merkiniškiai gano savo karves, nors į Pastraujo salą gyvulių jau nebegena. Prieš keletą metų čia, tarp salos, Straujos ir dešinės Nemuno pakrantės, buvo rastos nuskendusios vytinės liekanos. Vytinė – tai upinis krovininis laivas, kadaise medų, pakulas, degutą ir druską į Merkinę ar Kauną gabenęs.
Siauru tilteliu perėję Straujos upelį, pakylame į karalienės Bonos kalną. Priešistorėje čia kirtosi šiaurės elnių ir jų medžiotojų keliai. Pats Maksimonių kaimas nuo seno garsėjo savo sielininkais. Mūsų sodyba įsikūrusi kaimo viduryje – jeigu tai galima pavadinti kaimu, nes šiandien tik kelios sodybos belikusios. Kitoje Nemuno pusėje – Jonionys, senas žvejų kaimelis.
Sodybą iš vienos pusės riboja Nemunas, iš kitos – Netiesų miškas – didelis, grybingas dzūkiškas šilas, vasarą, rudenį pilnas baravykų bei voveraičių. Gamta, ramybė, šeimyninis poilsis… Sodybą mes patys naudojame savo aktyviai pasyviam poilsiui, tačiau su malonumu pasidalinsime ja ir su svečiais.
Laukiamos šeimynos su vaikais ir augintiniais, taip pat žvejai, dviračių, pėsčiųjų žygių mėgėjai. Apylinkės čia gražios – Merkinė, V.Krėvės gimtinė Subartonys, autentiški Zakavolių, Pelekiškių, Samūniškių kaimai, kuriuose iki šiol puodus žiedžia juodosios keramikos meistrai. Miške gausu ežeriukų – Bedugnis, Ešerinis, Giluišis, Netiesėlis, Lauja… Tai tik keletas jų, esančių netoliese.
